Padedame suprasti save ir atrasti kelią į psichinę gerovę

Padėti draugui ar šeimos nariui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, gali būti sudėtinga, tačiau tai yra labai svarbu. Štai keletas būdų, kaip tai galite daryti:

1. Pasikalbėkite. Pasiklauskite draugo ar šeimos nario, kaip jis jaučiasi, ir suteikite jam galimybę apie tai kalbėti. Išklausykite ir nesmerkite.
2. Būkite supratingi. Supraskite, kad psichinės sveikatos problemos yra tikras iššūkis, su kuriuo kovojant galima patirti daug sunkumų. Rodykite supratingumą ir empatiją.
3. Suteikite palaikymą. Pasistenkite būti palaikymo šaltiniu. Jūsų palaikymas gali padėti draugui ar šeimos nariui jaustis mažiau vienišu ir izoliuotu.
4. Pasiūlykite pagalbą. Pasiūlykite praktinę pagalbą, pavyzdžiui, ieškokite specialistų, lydėkite į pasitarimus ar teikite emocinį palaikymą.
5. Skatinkite profesionalią pagalbą. Jei situacija yra sunki ir psichikos sveikatos problemos rimtos, skatinkite draugą ar šeimos narį kreiptis pagalbos pas specialistą, tokią kaip psichologas ar psichiatras.
6. Saugokite save. Rūpinkitės savo psichine sveikata ir nepamirškite savęs pernelyg neįtraukti į draugo ar šeimos nario problemų sprendimą. Geras savęs rūpinimasis leis jums būti stipresniems palaikant kitus.
7. Švieskite apie psichinę sveikatą. Skatinkite sąmoningumą apie psichinės sveikatos svarbą ir stigmatizacijos mažinimą. Tai gali padėti sukurti labiau supratingą ir priimančią aplinką.

Palaikymas ir supratimas gali labai padėti žmonėms, turintiems psichikos sveikatos problemų. Svarbu būti kantriais ir supratingais, nes šis kelias gali būti ilgas ir sudėtingas. Jei jums kyla sunkumų padedant draugui ar šeimos nariui, galite pasikonsultuoti su specialistu, kad gautumėte rekomendacijas ir patarimus.

Nors negalima visiškai išvengti visų psichologinių problemų, yra keletas strategijų ir praktikų, kurios gali padėti sumažinti riziką ir skatinti gerą psichinę sveikatą:

1. Palaikykite sveiką gyvenseną: Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali teigiamai veikti psichinę sveikatą.

2. Streso valdymas: Mokytis efektyviai valdyti ir susidoroti su stresu yra labai svarbu. Tokios technikos kaip sąmoningumas, meditacija ir atpalaidavimo pratimai gali būti naudingi.

3. Socialinis palaikymas: Stiprių socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas gali apsaugoti nuo psichologinių problemų. Kalbėkite su draugais ir šeima, kai patiriate sunkumų.

4. Ieškokite profesionalios pagalbos: Jei patiriate psichinės sveikatos problemas, nedvejokite kreiptis į psichinės sveikatos specialistą. Ankstyva pagalba gali turėti didelę reikšmę.

Šie veiksniai glaudžiai susiję ir įtakoja jūsų bendrą psichinę sveikatą:

1. Emocinė gerovė: Tai, kaip jaučiatės, kai patiriate teigiamas emocijas, pvz., laimę ar džiaugsmą.
2. Psichologinė gerovė: Susijusi su jūsų požiūriu į save, savo asmeninio augimo siekimu, prasmės jausmu gyvenime ir teigiamais santykiais su kitais.
3. Socialinė gerovė: Tai, kaip sekasi jums palaikyti sveikus santykius su šeima, draugais ir bendruomene.
4. Psichinė fizinė būklė: Tai, kaip jūs susidorojate su gyvenimo iššūkiais ir stresu, naudodamiesi savo emociniais gebėjimais.
5. Emocinis atsparumas: Jūsų galimybė prisitaikyti ir susidoroti su sunkumais bei išlaikyti gerą savijautą per sunkius laikotarpius.
6. Psichologinis lankstumas: Gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir iššūkių.
7. Emocinis intelektas: Gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo ir kitų žmonių emocijas.

Rekomenduojama kreiptis į Psichikos sveikatos centrą jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų:
- jaučiate nuolatinį nerimą, stresą ar liūdesį;
- jaučiate saugumo stoką, baimės jausmą;
- jaučiate miego sutrikimą;
- turite problemų dėl dėmesio sutelkimo;
- turite atminties problemų;
- jaučiate apatiją, abejingumą;
- jaučiate nuolatinį nuovargį;
- jaučiate susierzinimą, dirglumą arba agresyvumą;
- jaučiate savivertės ar savivokos sunkumą;
- pastebite socialinį atsiribojimą arba izoliaciją nuo bendruomenės;
- vyrauja psichosomatika (įvairūs fiziniai negalavimai, kaip apetito stoka, galvos ir pilvo skausmai, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies ritmo pakitimas ir pan.);
- kamuoja įkyrios mintys ir/ar kompulsyvus elgesys;
- patiriate panikos priepuolius;
- turite suicidinių minčių, ketinimų;
- jaučiate asmenybės sutrikimą ar jos bruožus;
- stipriai pasikeičia svoris be aiškios priežasties;
- turite elgesio ir emocijų sutrikimų;
- turite polinkį į priklausomybes ar priklausomybės sutrikimą (psichiką veikiančios medžiagos, kompiuteriniai žaidimai, lošimas ir pan.).
- turite valgymo sutrikimą (anoreksiją, bulimiją ir kt.);
- patiriate tarpusavio santykių nesklandumus (šeimoje, darbe, santykiuose su vaikais);
- turite klausimų apie prisitaikymą sergant psichikos ligomis;
- ištinka emocinė krizė (trauma, netektis, skyrybos, ligos diagnozavimas, nelaimingi atsitikimai);
- turite klausimų dėl vaikų raidos sutrikimų;
- patiriate ūmias klinikines būkles (gresiančius pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei);
- jaučiamas psichikos sveikatos slaugos, socialinės pagalbos poreikis.